Ūkis prasideda nuo dirvožemio!
Dirvožemio tyrimai yra idealiausias metodas, kuris leidžia nustatyti prieinamo fosforo, kalio kiekį, dirvožemio rūgštingumą ir humuso kiekį.
Ūkis prasideda nuo dirvožemio!
Dirvožemio tyrimai yra idealiausias metodas, kuris leidžia nustatyti prieinamo fosforo, kalio kiekį, dirvožemio rūgštingumą ir humuso kiekį.
Dažniausiai užduodami klausimai
- Kodėl svarbu atlikti sveiko dirvožemio tyrimą, o ne tik agrocheminę analizę?
Sveiko dirvožemio tyrimas apima ne tik maisto medžiagas, bet ir biologinius bei fizinius rodiklius, kurie lemia ilgalaikį dirvožemio gyvybingumą, struktūrą ir atsparumą degradacijai. Šis tyrimas skirtas giliau suprasti dirvožemio derlumo potencialą, ilguoju laikotarpiu pagerinti ūkio tvarumą ir produktyvumą. - Kokius rodiklius apima sveiko dirvožemio tyrimas?
Tyrimas apima organinės medžiagos kiekį ir kokybę, mikrobiologinį aktyvumą, organinių medžiagų mineralizaciją ir atpalaiduojamo azoto kiekį (C/N santykį), katijonų mainų gebą, bazių pasotinimą, pH, struktūrą, makroelementų (N, P, K, Ca, Mg), sankaupas dirvožemyje ir kiek iš jų yra prienami augalams, dirvožemio struktūrą (Ca:Mg) ir kitus parametrus. - Kaip dažnai rekomenduojama atlikti sveiko dirvožemio tyrimą?
Kas 4 metus – išsamiai; kasmet – stebėti pasirinktus rodiklius, mitybos elementus, ypač organinės medžiagos pokytį ir biologinį aktyvumą. - Kada geriausia imti dirvožemio mėginius tyrimui?
Rekomenduojama imti pavasarį ar rudenį, po derliaus nuėmimo, nuo paskutinio trąšų naudojimo turi būti praėję 6-8 savaitės. - Ką rodo mikrobiologinio aktyvumo rodiklis?
Jis parodo mikroorganizmų veiklą, kuri lemia organinės medžiagos skaidymą, mineralizaciją ir augalų maisto medžiagų prieinamumą. - Ar galima gauti individualias rekomendacijas pagal tyrimo duomenis?
Taip, kiekvienas tyrimas pateikiamas su interpretacija ir rekomendacijomis pagal konkrečius deficitus ir dirvožemio būklę. Taip pat remiantis tyrimo rezultatais galima parengti kalkinimo ar tręšimo planą mineralinėmis/ organinėmis trąšomis. - Kokie veiksniai dažniausiai silpnina dirvožemio sveikatą?
Intensyvus žemės dirbimas, mažas organinių medžiagų kiekis, netinkama sėjomaina, rūgštėjimas, struktūros suardymas ir mikrobiotos nykimas.
Planuojant ilgalaikį dirvožemio derlumą, svarbu įvertinti daugiau dirvožemio rodiklių, lemiančių jo sveikatingumą. Tai galima atlikti Sveikatingumo paketu. Jis skirtas įvertinti biologines, chemines ir fizikines dirvožemio savybes bei jų tarpusavio ryšį, kurį įvertinus, galima numatyti dirvožemio derlumo ir tuo pačiu augalų derlingumo gerinimo strategiją.
- Fizikinės dirvožemio savybes leis įvertinti dirvožemio struktūros būklę – ar tinkamai dirvožemyje cirkuliuoja oras ir drėgmė, kas labai svarbu augalų šaknims, taip pat ar dirvožemis atsparus užmirkimui ar erozijai. Fizikinės dirvožemio savybės vertinamos, nustačius dirvožemio tankį, struktūrą ir granuliometrinės sudėtį.
- Dirvožemis, kuriame užtikrinamas pakankamas kiekis anglies bei organinių medžiagų (Corg., OM) geriau išlaikys šilumą ir drėgmę, pasižymės patvaresne dirvožemio struktūra, bus atsparesni suslėgimui, juose bus daugiau augalams reikalingų mitybos medžiagų bei palankesnė terpė mikroorganizmams. Optimalus anglies ir azoto (C/N) santykis, mikrobiologinis dirvožemio aktyvumas suteiks informacijos apie dirvožemio mineralizacijos lygį, kuris svarbus tiek augalų mitybos medžiagų pasisavinimui, tiek mitybos medžiagų išsiplovimui, tiek organinių medžiagų kaupimo strategijai numatyti. Pagal tyrimų rezultatus rekomenduojami organinių medžiagų kiekiai, reikalingi dirvožemiui.
- Suminių mitybos elementų (NPK) kiekiai, taip pat augalams prieinamoje formoje (P2O5, K2O, Ca2+, Mg2+) esančios mitybos medžiagos leis pasirengti tręšimo planavimo strategiją. Mineralinio azoto kiekių, esančio dirvožemyje bei azoto, galinčio atsipalaiduoti iš dirvožemio organinės medžiagos per metus žinojimas svarbus pavasarį, kad būtų galima tiksliau planuoti ž. rapsų, ž. kviečių ar kitų augalų tręšimą azoto trąšomis.
- Katijonų mainų geba ir dirvožemio pH leis sužinoti apie dirvožemio sugebėjimą iš jame esančio mitybos medžiagų „banko“ papildyti dirvožemio tirpalą augalams prieinamomis mitybos medžiagomis. Šie rodikliai tiesiogiai atspindi mitybos medžiagų prieinamumą augalams ir užtikrina tinkamas sąlygas augalams augti ir gauti jiems reikalingas mitybines medžiagas.
| Pagrindinis dirvožemio tyrimų paketas | Pagrindinis dirvožemio tyrimų paketas +katijonų mainų geba | Dirvožemio sveikatingumo tyrimų paketas |
|---|---|---|
|
|
Fizikinės savybės:
Biologinės savybės:
Cheminės savybės:
|
| Minimalus tręšimo reikalingumo įvertinimui ar maistinių medžiagų kiekio pasitikrinimui | Pagrindinių rodiklių įvertinimui, dėl tręšimo ir kalkinimo būtinumo | Kiekybinis ir kokybinis dirvožemio įvertinimas, skirtas giliau suprasti dirvožemio derlumo potencialą, ilguoju laikotarpiu pagerinti ūkio tvarumą ir produktyvumą. |
Dažniausiai užduodami klausimai
- Kodėl svarbu atlikti sveiko dirvožemio tyrimą, o ne tik agrocheminę analizę?
Sveiko dirvožemio tyrimas apima ne tik maisto medžiagas, bet ir biologinius bei fizinius rodiklius, kurie lemia ilgalaikį dirvožemio gyvybingumą, struktūrą ir atsparumą degradacijai. Šis tyrimas skirtas giliau suprasti dirvožemio derlumo potencialą, ilguoju laikotarpiu pagerinti ūkio tvarumą ir produktyvumą. - Kokius rodiklius apima sveiko dirvožemio tyrimas?
Tyrimas apima organinės medžiagos kiekį ir kokybę, mikrobiologinį aktyvumą, organinių medžiagų mineralizaciją ir atpalaiduojamo azoto kiekį (C/N santykį), katijonų mainų gebą, bazių pasotinimą, pH, struktūrą, makroelementų (N, P, K, Ca, Mg), sankaupas dirvožemyje ir kiek iš jų yra prienami augalams, dirvožemio struktūrą (Ca:Mg) ir kitus parametrus. - Kaip dažnai rekomenduojama atlikti sveiko dirvožemio tyrimą?
Kas 4 metus – išsamiai; kasmet – stebėti pasirinktus rodiklius, mitybos elementus, ypač organinės medžiagos pokytį ir biologinį aktyvumą. - Kada geriausia imti dirvožemio mėginius tyrimui?
Rekomenduojama imti pavasarį ar rudenį, po derliaus nuėmimo, nuo paskutinio trąšų naudojimo turi būti praėję 6-8 savaitės. - Ką rodo mikrobiologinio aktyvumo rodiklis?
Jis parodo mikroorganizmų veiklą, kuri lemia organinės medžiagos skaidymą, mineralizaciją ir augalų maisto medžiagų prieinamumą. - Ar galima gauti individualias rekomendacijas pagal tyrimo duomenis?
Taip, kiekvienas tyrimas pateikiamas su interpretacija ir rekomendacijomis pagal konkrečius deficitus ir dirvožemio būklę. Taip pat remiantis tyrimo rezultatais galima parengti kalkinimo ar tręšimo planą mineralinėmis/ organinėmis trąšomis. - Kokie veiksniai dažniausiai silpnina dirvožemio sveikatą?
Intensyvus žemės dirbimas, mažas organinių medžiagų kiekis, netinkama sėjomaina, rūgštėjimas, struktūros suardymas ir mikrobiotos nykimas.
Planuojant ilgalaikį dirvožemio derlumą, svarbu įvertinti daugiau dirvožemio rodiklių, lemiančių jo sveikatingumą. Tai galima atlikti Sveikatingumo paketu. Jis skirtas įvertinti biologines, chemines ir fizikines dirvožemio savybes bei jų tarpusavio ryšį, kurį įvertinus, galima numatyti dirvožemio derlumo ir tuo pačiu augalų derlingumo gerinimo strategiją.
- Fizikinės dirvožemio savybes leis įvertinti dirvožemio struktūros būklę – ar tinkamai dirvožemyje cirkuliuoja oras ir drėgmė, kas labai svarbu augalų šaknims, taip pat ar dirvožemis atsparus užmirkimui ar erozijai. Fizikinės dirvožemio savybės vertinamos, nustačius dirvožemio tankį, struktūrą ir granuliometrinės sudėtį.
- Dirvožemis, kuriame užtikrinamas pakankamas kiekis anglies bei organinių medžiagų (Corg., OM) geriau išlaikys šilumą ir drėgmę, pasižymės patvaresne dirvožemio struktūra, bus atsparesni suslėgimui, juose bus daugiau augalams reikalingų mitybos medžiagų bei palankesnė terpė mikroorganizmams. Optimalus anglies ir azoto (C/N) santykis, mikrobiologinis dirvožemio aktyvumas suteiks informacijos apie dirvožemio mineralizacijos lygį, kuris svarbus tiek augalų mitybos medžiagų pasisavinimui, tiek mitybos medžiagų išsiplovimui, tiek organinių medžiagų kaupimo strategijai numatyti. Pagal tyrimų rezultatus rekomenduojami organinių medžiagų kiekiai, reikalingi dirvožemiui.
- Suminių mitybos elementų (NPK) kiekiai, taip pat augalams prieinamoje formoje (P2O5, K2O, Ca2+, Mg2+) esančios mitybos medžiagos leis pasirengti tręšimo planavimo strategiją. Mineralinio azoto kiekių, esančio dirvožemyje bei azoto, galinčio atsipalaiduoti iš dirvožemio organinės medžiagos per metus žinojimas svarbus pavasarį, kad būtų galima tiksliau planuoti ž. rapsų, ž. kviečių ar kitų augalų tręšimą azoto trąšomis.
- Katijonų mainų geba ir dirvožemio pH leis sužinoti apie dirvožemio sugebėjimą iš jame esančio mitybos medžiagų „banko“ papildyti dirvožemio tirpalą augalams prieinamomis mitybos medžiagomis. Šie rodikliai tiesiogiai atspindi mitybos medžiagų prieinamumą augalams ir užtikrina tinkamas sąlygas augalams augti ir gauti jiems reikalingas mitybines medžiagas.
- pH
- organinė anglis (humusas)
- P2O5
- K2O
Minimalus tręšimo reikalingumo įvertinimui ar maistinių medžiagų kiekio pasitikrinimui
- pH
- organinė anglis (humusas)
- P2O5
- K2O
- katijonų mainų geba
Pagrindinių rodiklių įvertinimui, dėl tręšimo ir kalkinimo būtinumo
Fizikinės savybės:
- dirvožemio granuliometrinė sudėtis
- struktūra
- tankis
Biologinės savybės:
- organinės medžiagos kiekis ir kokybė
- organinės anglis (humusas)
- C/N santykis
- mikrobiologinis aktyvumas
Cheminės savybės:
- suminiai mitybos elementai (NPK)
- augalams prienami mitybos elementai P2O5, K2O
- N-atpalaiduojamas iš humuso
- katijonų mainų geba
- bazių pasotinimas
- pH
Kiekybinis ir kokybinis dirvožemio įvertinimas, skirtas giliau suprasti dirvožemio derlumo potencialą, ilguoju laikotarpiu pagerinti ūkio tvarumą ir produktyvumą.
